Neišjunkite šviesos ir neikite miegoti iš karto. Ir nepalikite ryškios lempos įjungtos iki galo. Galite rasti tarpinį variantą – pusiau tamsą. Švelnus apšvietimas, pritemdyta lempa, naktinė lemputė. Ne tamsa, bet ir ne diena.
Tokioje šviesoje kūnas pradeda „suktis“. Nėra jokios įtampos. Yra leidžiamas sulėtėjimas. O jei bent pusvalandį praleisite tokioje atmosferoje, miegas ateis pats. Be kovos. Nebandant „užmigti“.
Tai lyg duotum sau komandą: sustok. Bet ne šaukti, o šnabždėtis. Ir kūnas girdi. Nes jis jau pripratęs prie šviesos – kaip ir kalba. Ir ši kalba turėtų būti švelni.